stachas 

Dievo tarnas kunigas IGNACAS ŠTACHAS (~1797 – 1854)


 Tiksli kun. I. Štacho gimimo data dar nežinoma, pakrikštytas 1797 m. spalio 8 d., kunigu įšventintas 1821 m. lapkričio 28 d., mirė – 1854 m. spalio 28 d.
Kun. I. Štacho tėvą, medicinos mokslų daktarą, Andriejų Štachą į Žemaičių vyskupijos centrą – Varnius dar 1795 m. iš Vilniaus gubernijos pasikvietė vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. Spėjama, kad Varniuose A. Štachas buvo kunigų seminarijos gydytoju, vėliau išrinktas Varnių burmistru.
Ignacas, baigęs Varnių kunigų seminariją, ėjo Varnių katedros vikaro pareigas, po kelerių metų paskirtas klebono pagalbininku, dar vėliau – Žemaičių vyskupijos kancleriu. Nuo 1843 m. Šiaulių parapijos klebonas.
Atnaujino Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčią, rūpinosi jos aplinka, puošė maldos namus iš vidaus, stengėsi įgyti liturgijai reikalingų daiktų, tačiau neapsiribojo ūkiniais rūpesčiais. Daug dėmesio skyrė žmonių dvasiniam tobulėjimui. Svarbiausias I. Štacho nuopelnas – blaivybės skleidimas tarp parapijiečių.
Carinės Rusijos priespaudos ir baudžiavos laikais dvarininkai pelnėsi statydami ir žydams išnuomodami degtinės varyklas; smuklių buvo pilnos pakelės ir kaimai; dvarininkai dažnai reikalaudavo, kad valstiečiai kasmet nupirktų tam tikrą kiekį degtinės. Į girtavimą žmones stūmė ne tik prievarta, bet ir baisus skurdas, nesėkmės, sunkios nelaisvės našta, vilties, kad bus geriau, nebuvimas...
Blaivybės idėja 1838 m. kilo Airijoje. Apie airių sąjūdį rašė to meto Europos ir Rusijos spauda. Blaivybės brolijų steigimo patirtį iš airių perėmė vokiečiai, po to – lenkai. Tai turėjo būti žinoma ir Žemaičių vyskupijos sostinėje. Čia, matyt, valstiečių blaivinimo galimybėmis susidomėjo vyskupijos kancleris I. Štachas ir Varnių kunigų seminarijos dėstytojas, vėliau – Šiaulėnų (Radviliškio r.) parapijos klebonas Augustinas Kybartas (1795–1860). Jiedu 1846 m. pradėjo net registruoti žmones, pasižadančius laikytis kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo. Šiaulių ir Šiaulėnų parapijos – pirmieji blaivybės židiniai vyskupijoje. Veikla neperžengė parapijų ribų, todėl menkai apie ją žinota Lietuvoje.
Popiežiui Pijui IX patvirtinus (1851) Katalikų blaivybės brolijų įstatus, judėjimas suaktyvėjo visoje Europoje ir lėmė vyskupo Motiejaus Valančiaus 1858 10 11 d. ganytojiško laiško, raginančio įvesti blaivybę Žemaičių vyskupijoje, pasirodymą. Tie metai ir tapo oficialia kovos už blaivybę pradžios Lietuvoje data.
Kun. I. Štacho veikla buvo rezultatyvi – per dešimtmetį žymiai sumažėjo smuklių ir karčiamų.
Legenda pasakoja, kad apie 1908 m. girtuokliaujančio vyro žmonai prisisapnavęs klebonas I. Štachas ir pataręs ant jo kapo uždegti tris žvakes, paskui jį apeiti keliais. Moteris tai padarė. Įvyko stebuklas. Žinia apskriejo Šiaulius. Kapą ėmė lankyti dėl girtuoklystės kenčiantys žmonės. Prieš egzaminus čia ateina moksleiviai, studentai. Galima kalbėti apie kun. I. Štacho pomirtinę charizmą, darančią nepaaiškinamą poveikį adresatui.
Kokiam prašančiųjų skaičiui pagelbėjo kun. I. Štachas, tokie faktai neregistruoti. Kad jų būta, abejonių nekyla. Tai liudija paminklas ant kun. I. Štacho kapo. Jį 1914 m. pastatė atkurto Šiaulių miesto blaivybės judėjimo nariai. Liudijimą patvirtina užrašas ant paminklo. Jo esminės frazės: „švietė jau pirm vyskupo Valančiaus laiko abstinencijos pavyzdžiu; savotiškais būdais pasėkmingai skleidė blaivybę; tai žymus Blaivybės Apaštalas; Didžiojo veikėjo triūsas nenyksta ir Jo garbė nemiršta“.
„Kiek prisimenu, šis žmogus visais laikais buvo gerbiamas, net laikomas šventuoju, jo kapas lankomas ir prižiūrimas. Tarybiniais metais ateistai viešai tyčiodavosi iš tų, kurie čia ateidavo pasimelsti, padėti gėlių ar uždegti žvakučių, tačiau kapo sunaikinti nedrįso“ (Šiaulių miesto garbės pilietis, gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius).
Ir šiandien kun. I. Štacho kapas tvarkingas, dėkingų žmonių apsodintas gėlėmis, per Vėlines skęsta ne vienos dešimties degančių žvakių liepsnų šviesoje.

Leidimas pradėti Beatifikacijos bylą:
Vatikanas, Šventųjų Bylų Kongregacijos dekretas, 2016 m. liepos 5 d., Prot. N. 3271-1/16

Liudijimus ir įrodymus apie antgamtinius įvykius prašome siųsti: DTBŽbb, Šiaulių vyskupijos kurija, Tilžės g. 186, 76294 Šiauliai, tel. (41)521110, faks (41)521114, e. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Daugiau informacijos PDF formatu.

Go to top